Hipertenzija – aukštas kraujospūdis

Puslapyje pateikta informacija neturėtų būti naudojama savigydai ar savidiagnostikai. Jei įtariate ligą, turite kreiptis pagalbos į kvalifikuotą specialistą. Tik gydantis gydytojas gali diagnozuoti ir paskirti gydymą.

Iš kur atsiranda liga?

Arterinė hipertenzija (sinonimas - hipertenzija) – tai visa grupė ligų, kurioms būdingas nuolatinis kraujospūdžio (AKS) padidėjimas daugiau nei 130-140/90 mm Hg. Art. Padidėję kraujospūdžio rodmenys registruojami skirtingomis dienomis, kartojami matavimai skirtingomis sąlygomis.

Svarbu pabrėžti, kad sergant hipertenzija visai nebūtina tuo pačiu metu padidėti ir viršutinis (sistolinis), ir apatinis (diastolinis) spaudimas. Šiai diagnozei nustatyti pakanka padidinti vieną iš rodiklių – dažniausiai viršutinį skaičių, nors galimas ir apatinio slėgio padidėjimas.

Svarbu pabrėžti, kad yra atskira liga – arterinė hipertenzija (ji dar vadinama hipertenzija arba hipertenzija). Sergant hipertenzija, padidėjęs kraujospūdis yra pagrindinis, pagrindinis veiksnys, provokuojantis įvairias sveikatos problemas. Be to, išskiriama simptominė hipertenzija. Tai ligos, kurių vienas iš simptomų kartu su daugeliu kitų pasireiškimų yra padidėjęs kraujospūdis. Tai yra, aukštas kraujospūdis turi visiškai akivaizdžią, pašalinamą priežastį (inkstų pažeidimas, skydliaukės hiperfunkcija, feochromocitoma ir kt.).

Hipertenzijos priežastys

Tiksli hipertenzijos išsivystymo priežastis dar nenustatyta.

Šiandien nustatyta, kad yra genetinis polinkis vystytis patologijai.

Rizika ypač didelė tiems žmonėms, kurių artimi giminaičiai kenčia nuo aukšto kraujospūdžio. Be to, didelės hipertenzijos rizikos veiksniai yra šie:

• antsvoris ir įvairaus laipsnio nutukimas (kuo didesnis kūno svoris, tuo didesnė kraujospūdžio padidėjimo tikimybė);
• sėdimas gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo stoka;
• blogi įpročiai (rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas);
• druskos perteklius dietoje;
• lėtinis fizinis ar psichoemocinis stresas, miego trūkumas, pervargimas.

Dažniausiai hipertenzija serga išsivysčiusių šalių žmonės, dirbantys biuruose ir turintys pamaininį grafiką. Todėl, jei yra hipertenzijos požymių, pirmiausia reikia pakoreguoti savo gyvenimo būdą (aktyvumą, mitybą, įpročius).

Simptominis slėgio padidėjimas galimas esant vidaus organų patologijoms ir endokrininėms bei medžiagų apykaitos ligoms.

Aukštas kraujospūdis dažnai lydi inkstų ar jų kraujagyslių ligas – pielonefritą, glomerulonefritą, policistinius pažeidimus, inkstų arterijų stenozę, diabetinę nefropatiją. Hipertenzija pasireiškia su hipofizės, antinksčių navikais (feochromocitoma ir kt.), hipertireoze, Kušingo liga, kraujagyslių pažeidimais (aortos koarktacija), preeklampsija ir kt. Hipertenzija būdinga miego apnėjos sindromui, vartojant tam tikrus vaistus, arba kai kuriuos kontraceptinius NSA.

Hipertenzija: pagrindiniai simptomai

Paties slėgio padidėjimo pacientas gali nejausti gana ilgą laiką. Aukštą kraujospūdį gali lydėti nemalonūs simptomai. Tai yra:

• sunkumas galvoje arba galvos skausmas (ypač pakaušyje);
• dėmės prieš akis, regėjimo sutrikimai;
• galvos svaigimas;
• pykinimas, kartais vėmimas;
• nestabilumas einant;
• uždusimo priepuoliai, kvėpavimo sutrikimai;
• stiprus silpnumas, negalavimas;
• padidėjęs nuovargis ir sumažėjęs našumas.

Visi šie simptomai nėra specifiniai ir galimi sergant daugeliu kitų ligų, todėl juos reikia vertinti tik kartu su kraujospūdžio skaičiais. Esant simptominei vyrų ar moterų hipertenzijai, galimi simptomai iš labiausiai kenčiančių organų – tinimas, mėšlungis, raumenų silpnumas, knarkimas, apnėja miego metu, alpimas ir kt.

Komplikacijos

Nuolatinis slėgio padidėjimas yra pavojingas komplikacijų, susijusių su organų ir audinių pažeidimu, vystymuisi. Visi jie vystosi palaipsniui per kelerius metus. Pradiniuose etapuose pokyčiai yra grįžtami, jei kraujospūdį kontroliuojate reguliariai vartodami vaistus nuo hipertenzijos. Negydant pažengusi hipertenzija sukelia rimtų komplikacijų. Nukenčia arterijų sienelės, jos praranda elastingumą, tankėja, pažeidžiamos, jose randami ryškūs ateroskleroziniai pakitimai. Ypač pažeidžiamos širdies, smegenų, inkstų, galūnių ir akių kraujagyslės. Miokardo kraujagyslių aterosklerozė provokuoja vystymąsi ir progresavimąišeminė širdies liga (sutrumpintai IHD). Hipertenzijos fone yra rizika susirgti širdies priepuolis - dalies miokardo mirtis dėl sutrikusios kraujotakos kraujagyslėse.

Galimos ir kitos komplikacijos.

• Centrinės nervų sistemos pažeidimai – didelė insulto rizika (ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas dėl kraujo krešulio ar plyšimo), chroniški kraujotakos sutrikimai galvos smegenų kraujagyslėse, išsivystant encefalopatijai.
• Dėl ligų ir išeminio inkstų pažeidimo galiausiai susidaro lėtinis inkstų nepakankamumas.
• Regėjimo sutrikimai iki visiško aklumo, atsirandantys dėl tinklainės ir regos nervo mitybos sutrikimo.
• Metabolinis sindromas yra hipertenzijos derinys su padidėjusiu lipidų kiekiu kraujyje, antsvoriu ir padidėjusiu cukraus kiekiu kraujyje. Tai kelia grėsmę insulto ir širdies priepuolių vystymuisi.

Galimos daug kitų komplikacijų. Hipertenzijos pavojus yra tas, kad ji gali pasireikšti ilgą laiką be jokių simptomų, tačiau kraujagyslės ir vidaus organai kenčia nuo kraujotakos sutrikimų.

Klasifikacija

Pagal padidėjusio kraujospūdžio dydį išskiriami trys hipertenzijos laipsniai. Be jų, rizikos grupės taip pat nustatomos pagal tam tikras slėgio vertes ir jo svyravimo lygį.

• Mažesnis nei 120/80 mm Hg kraujospūdis laikomas optimaliu.
• Normalus slėgis laikomas 120-129/80-84 mm Hg diapazone.
• Manoma, kad aukštas normalus slėgis yra 130–139/85–89 mmHg diapazone.
• 1 stadijos hipertenzija diagnozuojama esant 140-159/90-99 mm Hg slėgiui.
• 3 stadijos hipertenzija diagnozuojama, kai spaudimas viršija 180/110 mm Hg.
• 3 stadijos hipertenzija diagnozuojama, kai spaudimas viršija 180/110 mm Hg.

Atskirai išskiriama izoliuota sistolinė hipertenzija, kai viršutiniai skaičiai padidėja daugiau nei 140, o apatiniai - mažiau nei 90 mmHg.

Būklės sunkumas vertinamas pagal didžiausią slėgio reikšmę (nepriklausomai nuo to, ar ji yra viršutinė ar apatinė). Norint nustatyti tikslią diagnozę, kraujospūdį reikia matuoti kelis kartus per dieną savaitę ar dvi.

Taip pat išskiriami hipertenzijos etapai, atspindintys organizmo pokyčių stadijas hipertenzijos fone ir komplikacijų išsivystymą. Iš viso buvo nustatyti trys etapai, kurių kiekvienai būdingi savi organų ir sistemų pokyčiai, laboratorinių tyrimų ir funkcinių tyrimų nukrypimai.

• I stadija – pirminiai hipertenzijos pokyčiai. Nėra pažeistų organų taikinių: nėra miokardo hipertrofijos (širdies sienelės sustorėjimo), sumažėjęs filtracijos greitis inkstų glomeruluose, šlapime nėra baltymų, miego arterijose nėra apnašų ar sustorėjimų.
• II stadija diagnozuojama, jei yra bent vienas iš minėtų požymių (dažniausiai miokardo hipertrofija arba apnašos ant arterijų).
• III stadija diagnozuojama esant bent vienai iš visos širdies ir kraujagyslių ligų grupės, kuri yra susijusi su aterosklerozės išsivystymu. Tai insultas, infarktas, apatinių galūnių kraujagyslių pažeidimas, krūtinės angina, sumažėjusi glomerulų filtracija, didelis plazmos baltymų netekimas šlapime.

Galvos skausmo laipsnio ir stadijos nustatymas yra svarbus gydymo plano sudarymui, stebėjimui ir reabilitacijos priemonių vykdymui. Kuo sunkesnė būklė, tuo aktyvesnis ir intensyvesnis turi būti gydymas.

Diagnostika

Dažniausiai pacientas su skundais kreipiasi į terapeutą, rečiau – tiesiai į kardiologą. Hipertenziją gali diagnozuoti ir kiti specialistai – neurologas, endokrinologas, urologas ar nefrologas. Hipertenzijos arba simptominės hipertenzijos diagnozė pradedama registruojant visus nusiskundimuskad žmogus turi išsamus anamnezės tyrimas (kokiomis ligomis sirgo, ar yra giminaičių, sergančių hipertenzija, koks paciento gyvenimo būdas, kaip maitinasi ir kt. 

Tada gydytojas atlieka tyrimą – įvertina ūgį ir svorį, KMI, pilvo apimtį, matuoja pulsą, kraujospūdį, kvėpavimo dažnį. Svarbu pabrėžti –Kraujospūdis turi būti matuojamas tris kartus per vieną dozęsumažinti klaidų įtaką (jaudulys, stresas, matavimo defektai).

Taip pat gydytojas pateiks rekomendacijas du kartus per dieną – ryte ir vakare – matuotis kraujospūdį namuose, paskirs nemažai laboratorinių ir instrumentinių tyrimų. Tai yra:

• bendra klinikinė šlapimo ir kraujo analizė;
• biocheminis tyrimas, koagulograma, gliukozės lygis;
• EKG ir ECHO-CG (širdies ultragarsas);
• Pilvo organų (įskaitant inkstus ir antinksčius) ultragarsas;
• oftalmologo konsultacija akies dugno būklei ištirti.

Gavęs visus rezultatus, gydytojas įvertina visus rizikos veiksnius, gretutines patologijas ir vidinių tikslinių organų pažeidimus. Asmuo priskiriamas tam tikrai rizikos grupei ir pagal tai nustatoma gydymo taktika, komplikacijų prevencijos priemonės, stebėjimo ir tyrimo dažnumas.

Arterinės hipertenzijos gydymo metodai

Hipertenzijos gydymo pagrindas yra nemedikamentinių metodų ir vaistų derinys. Pirmiausia gydytojas rekomenduos koreguoti svorį, didinti fizinį krūvį, atsisakyti žalingų įpročių, taip pat koreguoti mitybą sergant hipertenzija, sumažinti druskos, lengvųjų angliavandenių, sočiųjų riebalų kiekį maiste, didinti šviežių vaisių ir natūralaus maisto kiekį.

Pacientams, kurių kraujospūdžio lygis nestabilizuojasi tik keičiant gyvenimo būdą, mitybą ir visas rekomendacijas, gydytojai naudojavaistų terapija.

Gydymo režimas parenkamas individualiai; gali būti naudojami įvairių grupių vaistai. Tai yra:

• diuretikai (diuretikai);
• kalcio antagonistai;
• angiotenzino II receptorių antagonistai (vaistai, kurie baigiasi sartanu);
• AKF inhibitoriai (vaisto pabaiga yra adj);
• beta blokatoriai (su galūnėmis -lol).

Šiandien gydytojai derina vaistų grupes, kad pasiektų maksimalų efektą, nes vieno vaisto vartojimas dažniausiai nesuteikia ilgalaikio ir ryškaus poveikio ar norimo kraujospūdžio lygio. Vaistų pasirinkimą atlieka tik gydytojas, atsižvelgdamas į amžių, gretutines patologijas ir jau vartojamus vaistus. Gydymas atliekamas nuolat, dozė parenkama individualiai per kelias savaites ar mėnesius.

Ligos prevencija

Paprasti gyvenimo būdo pokyčiai yra veiksmingi hipertenzijos prevencijai. Būtina kuo sveikesnė, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir sveiko svorio palaikymas, valgomosios druskos kiekio mažinimas maiste, apsauga nuo streso. Norint laiku nustatyti sveikatos sutrikimus ir pirminius hipertenzijos pasireiškimus, būtina reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti medicininę apžiūrą.