Aukštas arterinis (kraujospūdis) arba hipertenzija yra liga. Nors hipertenzijos sukeltas aukštas kraujospūdis paprastai neturi jokių simptomų, liga gali turėti mirtinų pasekmių sveikatai, jei negydomas dėl hipertenzijos sukeltas aukštas kraujospūdis. Remiantis neoficialia statistika, vienas iš trijų suaugusiųjų serga hipertenzija, o Jungtinėse Valstijose, Amerikos širdies akademijos (AHA) duomenimis, apie 78 milijonams suaugusiųjų amerikiečių buvo diagnozuotas aukštas kraujospūdis.
Koks slėgis pavojingas hipertenzijai: lentelė
Pirmas žingsnis siekiant užkirsti kelią aukštam kraujospūdžiui ir jį valdyti gali būti atsakyti į kelis klausimus, pavyzdžiui:
- Kas yra aukštas kraujospūdis ir kas vyksta žmogaus organizme?
- Kuo pavojinga hipertenzija?
Laikui bėgant, jei kraujotaka tampa didelė, arterijų sieneles sudarantis audinys ištempiamas ir pažeidžiamas. Dėl to kyla problemų keliose srityse.
Kraujospūdis paprastai rašomas kaip du skaičiai, parašyta tokiu santykiu: 117/76 mm. Hg
- Sistolinis spaudimas: Viršutinis skaičius, kuris yra didesnis iš dviejų skaičių, rodo spaudimą arterijose, kai plaka širdis (kai susitraukia širdies raumuo).
- Diastolinis spaudimas– apatinis skaičius, kuris yra mažesnis iš dviejų skaičių, matuoja slėgį arterijose tarp širdies dūžių (kai širdies raumuo ilsisi tarp dūžių ir prisipildo krauju).
Šioje lentelėje pateikiamos kraujospūdžio kategorijos:
| Kraujo spaudimas Kategorija |
Sistolinis mm. (viršuje) |
Diastolinis mm. (apačioje) |
|
|---|---|---|---|
| Normalus | mažiau120 | Ir | mažiau nei80 |
| Prehipertenzija | 120-139 | arba | 80-89 |
| Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija) 1 laipsnis |
140-159 | arba | 90-99 |
| Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija) 2 laipsnis |
160arba aukščiau | arba | 100arba aukščiau |
| Hipertenzinė krizė (reikalinga skubi medicinos pagalba) |
Aukštesnis už180 | arba | Aukštesnis už110 |
* Gydytojas turėtų įvertinti ne tik Jūsų kraujospūdį dėl hipertenzijos, bet ir neįprastai žemą kraujospūdį.
Kaip diagnozuojamas aukštas kraujospūdis?
Nesvarbu, į kurį specialistą kreipsitės, jūsų gydytojas visada norės gauti tikslų jūsų kraujospūdžio vaizdą. Nuo 20 metų amžiaus patartina matuotis kraujospūdį reguliariai tikrinant arba kas 2 metus, jei kraujospūdis yra mažesnis nei 120/80 mmHg. Jūsų kraujospūdis pakyla su kiekvienu širdies plakimu ir mažėja, kai širdis atsipalaiduoja tarp dūžių. Nors kraujospūdis gali nuolat svyruoti keičiantis laikysenai, mankštai, stresui ar miegant, slėgis paprastai turi būti mažesnis nei 120/80 mmHg. Hg (mažiau nei 120 sistolinis ir mažesnis nei 80 diastolinis spaudimas) suaugusiems 20 metų ir vyresniems.
Jei jūsų kraujospūdis yra didesnis nei įprastai, kitą dieną gydytojas gali atlikti daugiau tyrimų ir (arba) bandysite stebėti savo kraujospūdį namuose, kol jums bus diagnozuota hipertenzija ir ištirtas bei gydomas dėl hipertenzijos.
Vienkartiniai aukšti rodmenys nebūtinai reiškia, kad turite nuolatinį aukštą kraujospūdį. Tačiau jei rodmuo išlieka 140/90 mmHg. ir didesnis (sistolinis spaudimas 140 ar didesnis arba diastolinis spaudimas 90 ar didesnis), gydytojas greičiausiai nurodys pradėti gydymo programą. Šio tipo hipertenzijos gydymas beveik visada apima gyvenimo būdo pokyčius ir vaistus tiems, kurių kraujospūdžio lygis yra 140/90 ar didesnis.
Jei kraujospūdžio stebėjimo metu sistolinis spaudimas yra 180 mm. Hgir didesnis arba diastolinis spaudimas 110 mm. Hgir aukščiau, reikia palaukti porą minučių ir dar kartą išmatuoti slėgį. Jei rodmenys vis dar yra arba viršija šį lygį, nedelsdami kreipkitės į greitąją medicinos pagalbą, nes galite patirti hipertenzinę krizę.
Net jei jūsų kraujospūdis normalus, turėtumėte apsvarstyti galimybę keisti gyvenimo būdą, kad išvengtumėte hipertenzijos ir pagerintumėte širdies sveikatą.
Kuris spaudimas yra svarbesnis, viršutinis (sistolinis) ar apatinis (diastolinis)?
Įprastai daugiau dėmesio skiriama didžiausiam skaičiui (sistoliniam kraujospūdžiui) – būtent šis spaudimas sergant hipertenzija yra pagrindinis vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Daugeliui žmonių sistolinis kraujospūdis palaipsniui didėja su amžiumi dėl padidėjusio didelių arterijų standumo, ilgalaikio apnašų kaupimosi ir padažnėjusių širdies bei kraujagyslių ligų.